Šiandien keisimės pusėmis: iki šiol aš, Laura, kalbindavau savo kolegas operatorius, tačiau šį kartą mane kalbina operatorius ir režisierius Vytautas Katkus apie paskutinį mano nufilmuotą vaidybinį ilgametražį filmą „Vyrų svajonės”, kurio režisierius Justinas Krisiūnas. Buvau pati nustebusi, kuomet dar praėjusiais metais pats Vytautas man parašė ir pasisiūlė pakalbinti podkastui. Jaudulio buvo dar daugiau nei kalbinant kitus, bet palietėme ne tik techninius filmo aspektus, pakalbėjome apie pačią specialybę, kaip ją pasirinkau, sunkumus, kūrybą, maistą ir net pokalbio gale su Vytautu sužaidėme žaidimą.
Pokalbį pradėjo ne tokiu standartiniu klausimu. Su Vytautu esame pažįstami nuo pačios mano studijų pradžios, tad jam buvo įdomu išsiaiškinti iš kur ta žurnalistika, operatorės specialybė. „Aš mokykloje daug rašiau į mokyklos laikraštį, Delfi.lt atlikau praktiką, nes man labai patiko krepšinis, tad rašiau apie Lietuvos ryto krepšinio komandą bei dalyvavau pasaulio jaunių krepšinio čempionate, kuris vyko Kauno Žalgirio arenoje. Tuomet įstojau į Skalvijo kino akademija ir kinas paėmė viršų. Prieš tai buvo ir medicina, bet ten reikia daugiau proto. Įstojus į LAC buvo mintis apie podkastą, interviu, nes matome tik formalius interviu su režisieriais, bet buvo idėja sukurti pokalbį su operatoriais ne tik apie šviesą, techniką, bet kad būtų pokalbis daugiau įtraukiant ir asmeniškesnių dalykų. Smagu bendrauti, sužinoti ir paklausti, nes kartais nedrįsti, o tokiu podkasto būdu galiu paklausti ir išsiaiškinti man įdomius dalykus”.
Vytautas palietė aktualią temą apie operatoriaus specialybę po studijų, darbą su režisieriais ir LMTA tandemus. Dažniausiai operatoriai pradeda filmuoti su režisieriais, su kuriais mokinasi. Retai kada pirmi ilgi metrai įvyksta su režisieriais ne iš LMTA. „Aš daug asistentavau kaip DIT ir antrukė, bet praėjusiasi metais parašiau visiems prodiuseriams, kad esu operatorė ir nebenoriu asistentuoti. Supratau, kad reik padaryti žingsnį į priekį ir atsisakyti antrukavimo. Mano karta studentų buvo ne tokia, kaip tavo, Vytautai. Mano kurse nebuvo ir net nėra tiek tandemų, kiek pas jus. Atrodo, kad pas mus tęsiasi dar tas laikotarpis brandinimo, scenarijaus rašymų… O dirbau asistente pas Justiną Krisiūną filme „Širdys”, kurį filmavimo Julius Sičiūnas. Po šio filmo Justiną vis sutikdavau mūsų kurso peržiūrose ir tada gavau skambutį susitikti pakalbėti. Pasiūlė filmuoti ilgą metrą, net ne trumpą. Man tuo metu atrodė lyg peršokimas vieno laiptelio: baigi studijas, esi jaunas ir siūlo ne trumpą metrą, o ilgą”.
„Ar didelė trintis dirbti su ta pačia komanda? Kai kurie komandos nariai buvo mano pasiūlyti, tad visi jie – žmonės, su kuriais man gera dirbti ir aš nuo jų nepavargstu”.
„Anksčiau į viską labai jautriai žiūrėdavau, net į tuos dalykus, kurie ne nuo manęs priklauso. Atrodo, kad viskas griūna, jei kažkas nesigauna ar įvyksta nesklandumai, bet dabar viską priimi kaip iššūkius, jei kažko neturi ar kažkas neveikia. Ta patirtis duoda lengvumo, storesnės odos nekelti super tragedijos dėl kažkokių menkniekių. Ar šiame pasakyme yra nors dalis dokumentikos patirties? Nesutikčiau, nes galbūt tas lengvesnis požiūris į pasikeitimus atėjo per praktiką. Negatyvesnės situacijos, nesėkmės leido užsiauginti skūrą ir nepriimti visko taip į dūšią“.
„Scenarijus jau yra padaryto filmo. Specialiai filmo nežiūrėti nesigauna, nes man Justinas siunčia filmus, klausia mano nuomonės. Mes esame ne tik kolegos, bet draugai kartu su dailininke Neringa Baciuškaitė – tokie trijulė. Mes kalbamės apie tuos filmus, variantus, fantazuojame, kaip galėtume padaryt geriau, pagražinti. Galiu pasakyti savo nuomonę, bet ne aš sprendžiu, investuotojai, prodiuseriai sprendžia. Justinas mėgsta daug dalykų pakeisti: lokacijas, scenas į įdomesnes ir panašiai. Šis filmas buvo pasenęs, nes išleistas prieš dešimt metų ir stilistika buvo neskani. Tad mes daug ką keitėmė, kas būtų vizualiau, subtiliau, vietomis pigiau, bet neprasčiau. Adaptuotas scenarijus ir filmas buvo tikrai skirtingi, tad inspiruotis daug neteko”.
Visą pokalbį su Laura Aliukonyte galite pasiklausyti čia:
