FELIKSAS ABRUKAUSKAS filme „Tvano nebus“: „Tu gali būti universalus: operatoriui nereikia vienos stilistikos”

Rugpjūčio 19 dieną Lietuvos kino teatrus pasiekė ilgai lauktas režisieriaus Marat Sargsyan filmas „Tvano nebus”. Gimus idėjai daryti šį LAC’o tinklaraštį, kuriame būtų pokalbiai su kino operatoriais po filmo premjerų, garsiai vis užsimindavome, kad ateityje būtų smagu turėti vaizdo pokalbius arba podcastus. Šiandien kalbamės su LAC nariu bei prezidentu Feliksu Abrukausku, kuris paskambinęs telefonu ir pasakė: „Davai nerašom klausimų – atsakymų, o pasikalbam gyvai”!

Filmavimo darbai vyko 2017-2018 metais, pasaulinė premjera 2020 metais ir galiausiai nacionalinė premjera įvyko 2022 metų rugpjūčio mėnesį. Feliksas pokalbiu metu minėjo, kad filmas per tiek laiko nors ir kiek pamirštas, bet labai laukiamas.

Pamačius filmo „Tvano nebus” pradžią, iš karto prisiminiau paskutinį vaidybinį Marato filmą „Lernavan”. Feliksui uždaviau klausimą – ar tai turi sąsąjų? Jis prisipažino, kad apie tai su Maratu nekalbėjo. Reikėjo tiesiog, tokios waste land vietos: be pabaigos. Jei būtų Lietuvoje smėlio dykuma – Maratas būtų pasirinkęs tai, bet tokios lokacijos pas mus nėra. Gal Maratas jau iš anksto žinojo, kad filmuosime ten, kur jis filmavo savo filmą „Lernavan”.

Kas galiausiai fainai gavosi ir aš nenusivylęs, kad tamsa – matosi. Tas juodas juodame – labai gerai gavosi. Taip čiotkai, kad atrodo tu nieko nematai, bet iš tikro matai tai, ką reikia. Mes daugiau su režisieriumi kalbėjome apie tamsą, nei su filmo gafferiu Dariumi Zalmonu – Narku.

Laukiau kol bus pilnatis, pasiėmiau specialią kamerą, pritaikytą filmuoti prie žemos šviesos, važiavau į Trakus – atrodo buvo tokia gera mėnesiena, kad galėtum laikraštį skaityt. Bet kas toliau? Kaip viską suderinti? Lauktume pilnaties, greitai iškviestume aktorius… Taip galima būtų daryt minicrew filmavime, bet ne čia.

Kiek buvo nedrąsu Feliksui užduoti vieną klausimą, tačiau buvo labai įdomu išgirsti jo nuomonę: ar šis filmas nėra antifeliksiškas? Feliksas tvirtai atsakė, kad tai yra didelė diskusija LAC’e bei pačiuose „Ąžuolų” apdovanojimuose. Ar operatorius turi turėti savo stilių? Pasirodo, kad operatorius gali būt universalus. Kodėl skirias šis filmas nuo mano kitų filmų? Nes tai ir yra KITAS filmas. Realiai pirmą kartą dariau tokį arthauzinį filmą, o ne naratyvinį. Negali atsinešti tai, ką mėgsti, ar ką dažniausiai darydavai į naują filmą.

Visą pokalbį su Feliksu Abrukausku galite pasiklausyti čia:

Daugiau tinklaraščio įrašų

No more posts to show