Sunku pervertinti įtaką, kurią kino operatoriaus meno raidai padarė Vittorio Storaro. Didysis italų kino meistras nufilmavo apie 60 juostų. Tarp jų – ir filmai jau tapę kino klasika: „Paskutinis tango Paryžiuje“, „Konformistas“, „Po dangaus stogu“ „Šių dienų Apokalipsė“ ir kt. Jo kamera filmavo Bernardo Bertolucci, Francis’io Fordo Coppolos, Warreno Beatty, Carlos Sauros ir kitų garsių režisierių filmus. V.Storaro talentas įvertintas net 3 “Oskarais“, Kanų festivalio prizu už geriausią operatoriaus darbą filme „Tango“ (rež.C.Saura), kitais prestižiniais prizais bei apdovanojimais už viso gyvenimo kūrybinius pasiekimus. Jo kūrybinis kelias ir mintys apie savo profesiją, kiną įkvepia iki šiol, todėl skaitytojų dėmesiui siūlome šį tekstą.

Skaityti toliau: Kelionė trunkanti visą gyvenimą. Vittorio Storaro

Gruodžio 11-17 dienomis kino centre „Skalvija“ bus rodoma filmų programa „Tikrovės alchemikai“, skirta vienam iškiliausių šiuolaikinio kino operatorių Rodrigo Prieto. Matysime keturias jo nufilmuotas juostas: „Frida“ (rež.Julie Taymor, 2002), “Babelis” (rež. Alejandro González Iñárritu, 2006), „Geismas, įspėjimas“ (rež.Angas Lee, 2007), “Šalti apkabinimai“ (rež. Pedro Almodovaras, 2009).

44 metų meksikiečių operatorius dirbo su daugeliu garsių režisierių: Curtis’u Hanson’u („8 mylia“), Spike’u Lee („25-ta valanda“), Oliveriu Stone’u („Comandante“, “Persona Non Grata“,“Aleksandras“) ir kt. Jo talentas ir meistriškumas yra įvertinti daugeliu prestižinių nominacijų bei apdovanojimų. R.Prieto būdingi neįprasti kameros naudojimo būdai, ekspresyvi šviesa.

Skaityti toliau: Šviesos alchemikas: Rodrigo Prieto

Moteris kino operatorė tebėra gana retas reiškinys, nors šiuolaikiniame pasaulyje, vargu, ar profesijos tebeskirstomos į „moteriškas“ ir „vyriškas“. Kino operatorės Caroline Champetier, Agnès Godard, Jeanne Lapoirie (Prancūzija), Andra Lasmanis (Švedija), Virginie Saint-Martin (Belgija), Natasha Braier (Argentina/Didžioji Britanija), Jolanta Dylewska (Lenkija) – yra tarp garsiausių šiandieninio kino operatorių.

Siūlome iš arčiau susipažinti su viena iš jų – prancūze Caroline Champetier.

Skaityti toliau: Moteris su kino kamera

Režisierius Robert’as Bressonas (1907-1999) užima ypatingą vietą pasaulio kino istorijoje. Jis kaip ir Carlas Theodoras Dreyeris, Andrejus Tarkovskis, Ingmaras Bergmanas, Yasujiro Ozu priklauso tiems „didiesiems vienišiams“, kurių neįmanoma priskirti jokiai kino krypčiai ar judėjimui. R.Bressonas sukūrė nedaug filmų – tik 14, tačiau jie visi yra įkvėpiančios kino kalbos autentiškumo paieškos.

Kaip jo asketiškus, kruopščiai sukonstruotus filmus veikė operatoriaus meistriškumas ir talentas, to laikmečio techninės galimybės? Kokie buvo režisieriaus reikalavimai operatoriams bei jų sukuriamam filmo vaizdui?
Skaityti toliau: Robert’as Bressonas: “Filmas – ne reginys, o stilius“

Sergejus Urusevskis – kino operatorius, režisierius, dailininkas – paliko gilų pėdsaką kino mene. Visame pasaulyje jis žinomas kaip operatorius, 
suteikęs „gyvybės“, dinamiškumo kamerai. Jo talentingai, novatoriškai nufilmuotos juostos privertė pakeisti požiūrį į vaizdą, įtvirtino jo principinę reikšmę kine.

S.Urusevskis gimė Sankt Peterburge, 1908 gruodžio 23. Mokėsi Maskvos vvaizduojamojo meno institute, ten susidomėjo fotografija. „Buvo tokia epocha: Vladimiras Majakovskis, Vsevolodas Mejercholdas, Aleksandras Rodčenko. Reikėjo eiti į gatves, menas turėjo būti monumentalus ir skirtas liaudžiai. Aš pasirinkau patį masiškiausią meną – kiną. Jau trečiame kurse supratau, kad tapsiu operatoriumi“, — prisimena S.Urusevskis.
Skaityti toliau: Sergejaus Urusevskio 100-mečiui: “Mažiau teoretizavimo, daugiau aistros”

„Praėjusios dienos atminimui“ (rež. Šarūnas Bartas, 1987), „Rudens sniegas“ (kartu su Arko Okku, rež.Valdas Navasaitis, 1992), „Skrajojimai mėlyname lauke“ (1996), „Uostas“ (1998), „Tas, kurio nėra“ (filmų rež. Audrius Stonys, 2004) bei vaidybiniai filmai: „Trys dienos“ (rež. Šarūnas Bartas, 1992), „Nuomos sutartis“ (2002), „Aš esi tu“ (filmų rež. Kristijonas Vildžiūnas, 2006, filmas dalyvavo Kanų festivalio oficialioje programoje „Ypatingas žvilgsnis“, prizas už geriausią operatoriaus darbą NVS ir Baltijos šalių kino festivalyje “Kino šokas“ Anapoje) buvo rodomi Kanų, Venecijos, Berlyno, Amsterdamo, Roterdamo bei kituose prestižiniuose kino festivaliuose. 2005 m. jis buvo pakviestas pravesti meistriškumo klasę Tarptautiniame Amsterdamo dokumentikos festivalyje (IDFA).

Sveikiname V.Naudžių, gavus „Sidabrinę gervę“, ir ta proga kalbamės su juo:

Skaityti toliau: Vladas Naudžius: „Operatorystė – gyvenimo būdas, ne tik amatas“